Ar yra Lietuvoje spaudos laisvė? Klausimas atrodo kvailas, nes atsakymas turėtų būti aiškus visiems – žinoma, yra. Kitas klausimas, kilęs visai neseniai – ar politikai bando riboti tą laisvę? Iki šiol tokių tiesioginių bandymų nebuvo arba jie baigdavosi paburbėjimu bei aiškinimais, kokie yra tie „žurnaliūgos“ (bjaurus naujadaras), nesąžiningi, nupirkti, klastingi ir panašiai. Tačiau dar nė karto Seimas nesigriebė rimtai „įvesti tvarką“ kad ir LRT, kuri yra visuomeninė televizija, o ne Seimo daugumos manipuliuojama informacijos priemonė.

Šį kartą panašu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rimtai nusiteikę parodyti LRT „savo vietą“. Sausio viduryje Seimas įsteigė specialiąją komisiją visuomeninio transliuotojo finansinei ir ūkinei veiklai tirti. Už balsavo 59 Seimo nariai, 18 parlamentarų susilaikė. Už komisiją balsavo 42 „valstiečiai“, po keturis „tvarkiečius“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovus bei penki „socialdemokratiški darbiečiai“. Komisijos sukūrimą parėmė ir konservatorių atstovai G. Landsbergis, L. Kasčiūnas, A. Navickas ir P. Saudargas. Todėl sakyti, kad tai buvo vien „valstiečių“ balsais priimtas sprendimas, būtų neteisinga. Žinoma, jei ne „valstiečių“ ryžtas, tokia komisija niekada nebūtų buvusi sukurta. Tačiau ji įsteigta ypatingos skubos tvarka.

Kirvius galando jau seniai

LVŽS jau seniai galando kirvius prieš LRT. Tikriausiai trūko dėmesio, pagyrimų „valstiečių“ žingsniams. Daug ko trūko, o štai kritikos aiškiai buvo per daug, ypač žinant, kad ją „valstiečiai“ – kaip ir absoliuti dauguma politikų – priima sunkiai. Kantrybės taurę perpildė, matyt, tai, kad LRT žurnalistas E. Jakilaitis uždavė krūvą nepatogių klausimų LVŽS vadovui R. Karbauskiui dėl jam priklausančios Agrokoncerno bendrovės. Į klausimus „valstiečiai“ nusprendė atsakyti klausimu – „O kaip LRT vykdo savo finansinę bei ūkinę veiklą?“. Taktinė LRT klaida yra ta, kad į klausimą nebuvo išsamiai atsakyta iš karto, ir tai buvo aiškinama konfidencialumu. Tai leido atmosferai dar labiau įkaisti. Beje, „valstiečiai“ prasitarė, kad formuluodami parlamentinio tyrimo tikslus, jie sieks pakeisti LRT valdymo struktūrą reglamentuojančius įstatymus. Aišku, kuria kryptimi – siekiant, kad valdantieji turėtų didesnę įtaką LRT valdymui.

Lietuvos radijas ir televizija, be jokių abejonių, yra geriausias Lietuvos transliuotojas. Turiu galvoje būtent programų turinį, o ne ką nors kita. Ne be reikalo daugelis žurnalistų baiminasi, kad svarbiausias tikslas yra pakeisti LRT vadovybę, ten pasodinant savo žmones. Tai primena Lenkijos valdžios bandymus kontroliuoti žiniasklaidą.

Privačių žiniasklaidos priemonių valdžia niekaip kontroliuoti negali, nebet papirkti. Liko visuomeninis transliuotojas, tačiau ir čia nebus viskas taip paprasta.

Visuomeninis transliuotojas nėra valstybinis transliuotojas, nors iš dalies ir pavaldus Seimui. Vargu ar visuomeninės organizacijos, turinčios svarų žodį vadovybės skyrimui, leis žengti tokį drastišką žingsnį, jei tik įstatymu nebus pakeista vadovybės skyrimo tvarka.

Tačiau Lietuva nėra tuštumoje, o spaudos laisvės ribojimams Vakarai yra ypatingai jautrūs ir alergiški. Manau, kad reakcijos ilgai laukti nereikės.

Šios savaitės pradžioje Europos Parlamente buvau informuota, kad Europos žurnalistų federacija (EFJ) ir Europos spaudos bei masinių informavimo centro atstovai sausio 22-24 dienomis lankysis Estijoje ir Lietuvoje, siekdami įsitikinti, kaip laikomasi spaudos laisvės principų, kaip ginamos žurnalistų teisės, kokios yra sąlygos jų veiklai. Pranešime spaudai, kurį paskelbė Europos žurnalistų federacija, rašoma, kad Lietuvoje įvyks susitikimai su visuomeninio transliuotojo atstovais bei su Kultūros ministerijos atstovais, Radijo ir televizijos komisijos nariais. Žinoma, nebus apeinami ir Rusijos propagandos bei žurnalistinės etikos klausimai.

Neabejoju, kad Lietuvoje pirmoje vietoje bus LRT ir Seimo konfliktas. Mano žiniomis, delegacija apsilankė Lietuvoje, kaip ir buvo planuota. Ji susitiko su žurnalistais ir valdžios atstovais, privačia bei visuomenine žiniasklaida. LRT vadovybė turėjo progą papasakoti apie LRT ir Seimo santykius. Po vizito delegacija parengs rekomendacijas, greitai žinosime vertinimus.

Vien girti Lietuvos žiniasklaidą būtų neobjektyvu

Vien ginti ir girti Lietuvos žiniasklaidą būtų neobjektyvu. Lietuviškojoje žiniasklaidoje apstu provincialumo, trūksta domėjimosi pasaulio įvykiais.

Kaip paaiškinti, kad ES institucijose Briuselyje nėra pastoviai akredituotas nė vienas Lietuvos žurnalistas? Net LRT sau neleidžia tokios „prabangos“. Žinau atsakymą – trūksta lėšų. Tačiau turime suprasti, kad vienadienės žurnalistų kelionės į Briuselį vargu ar leidžia apčiuopti giluminius, ES vykstančius procesus, ir tinkamai informuoti visuomenę. Daugelio ES valstybių narių visuomeniniai transliuotojai tam randa ir laiko, ir pinigų.

Žiniasklaida, kaip trečioji valdžia, turėtų prisiimti dalį atsakomybės už Lietuvoje esančias euroskeptiškas, homofobines nuotaikas, turėtų ryžtis su tuo kovoti. Kaip ir atsakomybės už tai, kad Lietuvos žmonės yra mažai informuojami apie pabėgėlių problemą, leidžiant vietiniams demagogams manipuliuoti šiuo klausimu. Beje, dėl informacijos trūkumo kai kada praleidžiamos galimybės, kurias Lietuvai suteikia narystė Europos Sąjungoje.

Taip, žiniasklaida yra ir verslas, bet tai kitoks verslas nei prekyba drabužiais ar mėsos produktais. Tai verslas, turintis misiją, apie kurią per daug dažnai užmirštama.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/laima-andrikiene-ar-pavyks-valdziai-kontroliuoti-ziniasklaida-18-916844