Naujienos
EP pranešimas spaudai: Europos Parlamentas siūlo įkurti Rytų kaimynėms skirtą fondą
Gairė: Pranešimai, Pranešimai spaudaiKitą savaitę Briuselyje vyksiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų įsteigti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtą patikos fondą - trečiadienį pasiūlė EP nariai.
Rezoliucijoje, kurios parengimą koordinavo Europos Parlamento (EP) narė Laima Andrikienė (Europos liaudies partija) ir kuriai pritarė 519 EP narių, 114 nepritarė, o 47 susilaikė, sveikinama Rytų partnerystės šalyse pasiekta pažanga: dalis Rytų partnerių įgyvendina ryžtingas reformas, o Gruzija, Ukraina ir Moldova naudojasi ES beviziu režimu bei laisvosios prekybos sutartimis.
Pranešimas spaudai
Plenarinė sesija
Strasbūras
2017 m. lapkričio 15 d.
Kitą savaitę Briuselyje vyksiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų įsteigti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtą patikos fondą - trečiadienį pasiūlė EP nariai.
Rezoliucijoje, kurios parengimą koordinavo Europos Parlamento (EP) narė Laima Andrikienė (Europos liaudies partija) ir kuriai pritarė 519 EP narių, 114 nepritarė, o 47 susilaikė, sveikinama Rytų partnerystės šalyse pasiekta pažanga: dalis Rytų partnerių įgyvendina ryžtingas reformas, o Gruzija, Ukraina ir Moldova naudojasi ES beviziu režimu bei laisvosios prekybos sutartimis.
Europarlamentarai pažymi, kad tolesnis ES bendradarbiavimas su Rytų kaimynėmis turi remtis griežtomis sąlygomis. Jie teigia nepritarsiantys jokiems naujiems susitarimams su šalimis, kurios nepaiso ES vertybių, taip pat persekioja žmogaus teisių gynėjus ar žurnalistus.
Atsižvelgdami į lapkričio 24 d. Briuselyje rengiamą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą, europarlamentarai siūlo:
- įsteigti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai skirtą patikos fondą, kuris sutelktų privačias ir viešąsias investicijas į socialinę ir ekonominę infrastruktūrą,
- taikyti „Rytų partnerystės+“ modelį ES asociacijos susitarimus turinčioms šalims, kurios padarė esminę reformų įgyvendinimo pažangą. Jis reiškia, kad šios šalys galėtų ilgainiui prisijungti prie muitų, energetikos ar skaitmeninės sąjungos, o galbūt net ir Šengeno erdvės ar tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimo,
- atidžiai stebėti Astravo atominės elektrinės projekto plėtojimą ir užtikrinti visapusišką tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos susitarimų ir prievolių laikymąsi,
- skatinti ir remti ekonomikos reformas Rytų partnerystės šalyse, kurios leistų palaipsniui panaikinti monopolijas, apriboti oligarchų vaidmenų, taip pat sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.
- išlaikyti kolektyvinį spaudimą Rusijai išspręsti konfliktus Rytų Ukrainoje, okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose ir Padniestrėje.
- paremti ginkluotos Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos policijos misijos dislokavimą Rytų Ukrainoje.
EP pranešėja Laima Andrikienė kalbėjo: “Siūlome labai konkrečius žingsnius, kurie užtikrintų Rytų partnerystės politikos sėkmę - „Rytų partnerystės plius“ modelį, kuris apimtų patikos fondą, naują Europos investicijų planą ir finansinės paramos asociacijos susitarimų įgyvendinimui mechanizmą. Jis nebūtų skirtas oligarchams, bet kurti darbo vietas paprastiems žmonėms, padėti viešajam sektoriui, taupyti energiją ar vykdyti šalies rekonstrukciją.”
Jos kolega, prisidėjęs prie EP rezoliucijos parengimo, Knut Fleckenstein (Socialistai ir demokratai, Vokietija) pridūrė: “[Rytų kaimynių] įsiliejimas į muitų, energetikos ar skaitmeninę sąjungą, taip pat Šengeno erdvę, bei laipsniškas tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimas nubrėžia galimas Rytų partnerystės politikos plėtros kryptis. Tam, žinoma, būtina, kad Rytų partnerės įgyvendintų bendrai sutartas reformas."
ES Rytų partnerystė pradėta įgyvendinti 2009 m., siekiant skatinti ES ir šešių Rytų kaimynių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
Penktasis Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas vyks š. m. lapkričio 24 d. Briuselyje.





































