Sekmadienį, spalio 8-ąją, choro “Vilnius” (vadovas – Artūras Dambrauskas) koncertu, kurio metu buvo atliktas Alfredo Schnittke’s “Requiem”, baigėsi 7-asis tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis. Festivalio globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.

Šv. Jokūbo festivalio, vykusio nuo rugsėjo 1 dienos, koncertai šiais metais neapsiribojo Vilniumi: rugsėjo 1-ąją Austrijos Hartbergo sakralinės muzikos draugijos choro koncertas įvyko Kauno jėzuitų bažnyčioje, o rugsėjo 27 d. choras “Vilnius” programą, pavadintą “Angelų giesmės”, atliko Alytuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Jau tradiciniu tapęs festivalis šiais metais buvo išskirtinis bent dviem aspektais. Pirmiausia tuo, kad šių metų festivalis buvo dedikuotas Šv. Jokūbo keliui – Camino de Santiago – ir Europos Tarybos paskelbtos Santjago de Kompostela deklaracijos 30-mečiui, sukakčiai, kurią šiais metais mini visa Europa. Antroji ypatybė, daranti šių metų festivalį išskirtiniu, yra tai, kad festivalio šeimininkų – choro “Vilnius” ir Pamokslininkų ordino dominikonų Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno – partneriais jį rengiant tapo Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, šiuo metu vienijanti 19 Lietuvos savivaldybių. Šios asociacijos pasirūpino festivalyje dalyvaujančių chorų priėmimu Kaune ir Alytuje, jų koncertais. Festivalį parėmė ir šių asociacijų įkūrimo spiritus movens, Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė.

Sekmadienį prieš koncertą po br. Mindaugo Slapšinsko sveikinimo žodžio kreipdamasi į pilnutėlę Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią Laima Andrikienė sakė: “Šv. Jokūbo kelias, kuris 1987 m. spalio 23 d. Europos Tarybos paskelbtąja Santiago de Compostela deklaracija pripažintas pirmuoju Europos kultūros keliu, yra tarsi šiandienos Europos simbolis. Esame Europos Sąjungoje labai skirtingi, kalbantys skirtingomis kalbomis, atėję į ES su skirtingais patyrimais ir istorija, tačiau turime tai, kas mus sieja – krikščioniškąsias Europos šaknis, kuriose ir glūdi Europos stiprybė. Patinka tai kam ar ne, bet Europos Sąjunga buvo kuriama kaip krikščionių klubas, ir šiandien ji yra krikščionių, katalikų sąjunga. Noriu ir siekiu, kad tokia ji ir išliktų. Ne vieninga rinka ar pinigai yra ES pagrindas, ES pamatuose – krikščioniškosios vertybės. Meilė, solidarumas, atjauta, atgaila, atleidimas neprarado nei savo vertės, nei svarbos”.

Europarlamentarė priminė susirinkusiems apie per Lietuvą besidriekiančius Šv. Jokūbo kelius, Camino de Santiago atšakas, taip pat apie Šv. Jokūbo žiedą – kelią, jungiantį visas vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. L. Andrikienė kalbėjo ir apie piligrimystės prasmę ir svarbą šių dienų visuomenei, apie tai, kad piligrimystė išgyvena renesansą, kad šiandien gyvenančių kartų atstovai kaip ir gerokai anksčiau gyvenusieji ieško atsakymų į egzistencinius klausimus, ieško Dievo, siekia šventumo.

2018-aisiais, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio metais, vėl pasitiksime Šv. Jokūbo chorų festivalį. Tikimasi, kad festivalis dar plačiau pasklis po Lietuvą, pasieks ne tik Vilnių, Kauną ir Alytų, bet ir Šiaulius, Panevėžį, Varėną, kitas savivaldybes, kurios yra lietuviškuosiuose Šv. Jokūbo keliuose. Tikimasi ir skaitlingesnio užsienio chorų dalyvavimo, didėjančio šio festivalio tarptautiškumo. Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, Europos Šv. Jokūbo kelio federacija, Europos Parlamento Šv. Jokūbo kelio draugų grupė – tokios pajėgos ateina į talką Šv. Jokūbo chorų festivalio pradininkams, ir tai nuteikia viltingai.

Nuotraukos – Valdo Kilpio.
 

Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos informatica