Mielieji!
Sveikinu visus, laukiančius Kristaus Prisikėlimo šventės.
Šventų Velykų proga linkėdama Viešpaties malonės ir ramybės Jums, Jūsų artimiesiems ir mylimiesiems,

           Jūsų –

                           Laima

Kovo 21 dienos vakarą Briuselyje iškilmingos ceremonijos metu buvo paskelbti Metų europarlamentarai. Pirmą kartą istorijoje Metų europarlamentarais pripažinti du Lietuvos atstovai – Laima Andrikienė ir Petras Auštrevičius, atitinkamai tarptautinės prekybos ir užsienio politikos srityse.
Finaliniame etape dėl apdovanojimo tarptautinės prekybos srityje L. Andrikienė varžėsi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Bernd'u Lange ir Prancūzijos atstovu, to paties Europos Parlamento komiteto nariu Franck'u Proust'u.

Sirijos Homso ortodoksų arkivyskupas Mor Selwanos Petros Al-Nemeh dėkoja lietuvių tautai ir asmeniškai kiekvienam žmogui, kuris dalijasi kančia su sirais ir užjaučia juos nelaimėje.
Jis dėkojo kiekvienam lietuviui, kuris neliko abejingas, bet kaip gerasis samarietis rūpinasi į bėdą patekusiais broliais ir seserimis bei remia stokojančią Sirijos Bažnyčią.

Didįjį pirmadienį, kovo 26-ąją, Lietuva vienijosi su persekiojamais krikščionimis visame pasaulyje. Lietuvoje ir Sirijoje vienu metu, 20 val. Lietuvos laiku, raudona šviesa nušvito Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, Arkikatedros varpinė ir Trijų kryžių paminklas Vilniuje bei Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Solidarumo akcijoje dalyvavo ir Šv. Kryžiaus bažnyčia Šilutėje. Sirijoje, Homso mieste tuo pat metu raudona spalva, simbolizuojančia pralietą krikščionių kraują, 21 amžiaus kankinius, nužudytus dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi, nušvito graikų melchitų bei Sirijos stačiatikių katedros.

Apie krikščionių persekiojimus pasaulyje ir solidarumo akciją, jungiantis į maldą už mūsų brolius ir seseris, kurie 21-ajame amžiuje savo kraujo kaina liudija tikėjimą Viešpačiu Jėzumi, kalbasi Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė ir LR Seimo narys dr. Mantas Adomėnas.

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, kurią organizavo Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė, pristatyta sudėtinga krikščionių situacija pasaulyje, Europos pagalba persekiojamiems, žudomiems ir iš savo gimtųjų kraštų išvarytiems krikščionims.

Religijos ir tikėjimo laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Visuotinėje žmogaus teisų deklaracijoje, priimtoje JT Generalinėje Asamblėjoje beveik prieš 70 metų, 1948-ųjų gruodžio 10 dieną.
Nepritariu koncepcijai neva tapome civilizacijų susidūrimo liudininkais. Tačiau grėsmę jaučiame, iš tos grėsmės gali kilti ir didelis konfliktas. Blogio sąjungininkai yra neišprusimas ar dangstymasis nežinojimu, abejingumas ir baimė. Jiems priešpastatyti galime žinias, švietimą, dalyvavimą ar įsitraukimą ir drąsą. To ir linkiu Lietuvos Seimui ir Vyriausybei, visiems, kurie nori dirbti bendrajam gėriui. Religijos laisvė, pagarba krikščionims ir kitoms religijoms, jų taikus sambūvis – bendrojo gėrio dalis.

Kovo 23 dieną Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje įvyko konferencija, skirta Europos kultūros paveldo metams.
Konferencijoje „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė" dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos savivaldybių vadovai ir Kultūros paveldo departamento vadovai, LR Seimo bei Europos Parlamento nariai.

Sprendžiant pagal pastarosiomis dienomis išplatintą informaciją, Vokietijoje išduoti visi reikalingi leidimai, ir Nord Stream 2 projektas Vokietijos teritorijoje gali startuoti. Tai pranešta vakar, kovo 27 dieną.
Jei šis projektas būtų įgyvendintas, 80 proc. Rusijos dujų, tiekiamų Europos Sąjungai, tekėtų šiuo dujotiekiu. Toks veikimas būtų tikras pasityčiojimas iš ES sankcijų Rusijai, kurios galioja nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos bei Rytų Ukrainos okupacijos. Nord Stream 2 projektas prieštarauja ir ES energetikos politikos nuostatoms, todėl jam negali pritarti nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.

L. Andrikienė skaitė pranešimą aukšto lygio EURACTIV ekspertų diskusijoje „Gruzija, Moldova, Ukraina ir Europos Sąjunga – 2020 metų link”.
EURACTIV diskusijoje dėl ES Rytų partnerystės politikos ateities taip pat dalyvavo buvęs NATO generalinis sekretorius Anders Fogh Rasmussen, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) valdantysis direktorius Thomas Mayr-Harting, Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos viceministrė Natalija Mykolska, Moldovos ir Gruzijos diplomatai, Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai, kiti politikai ir diplomatai.

Savaitę po Velykų į Moldovą išvyksta Europos Parlamento (EP) misija, vadovaujama Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės. Misijos tikslas – įvertinti, kaip Moldova įgyvendina ES-Moldovos asociacijos susitarimą ir su kokiais iššūkiais šalis susiduria, įgyvendindama 2017-2019 metų laikotarpiui numatytas reformas, taip pat nustatyti, kuo ES galėtų padėti, kad Asociacijos susitarimas būtų sėkmingai įgyvendintas.

Briuselyje leidžiamas žurnalas „The Parliament Magazine“ publikuoja L. Andrikienės straipsnį apie tai, kodėl Europos Sąjungai reikalingas veiksmingas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikros mechanizmas. Tuo siekiama išvengti nepageidaujamų trečiųjų šalių investuotojų, kurie skverbiasi į sektorius ir pramonės šakas, susijusias su mūsų valstybių bei jų piliečių saugumu ir gynyba, taip pat į tas sritis, kuriose esame technologiškai pranašesni ir mūsų interesas – tą pranašumą išsaugoti.

Praėjusiais metais Europos Parlamento narė Laima Andrikienė kreipėsi į Europos Komisija dėl padidėjusio nelegalių cigarečių įvežimo iš Baltarusijos į Europos Sąjungą. Tuo metu Baltarusijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad nuo 2018 m. sausio mėn. didins tabako gaminių produkcijos pajėgumus Gardino fabrike, reaguojant į didėjančią baltarusiškų cigarečių paklausą. Baltarusiškos cigaretės faktiškai įvežamos kaip kontrabanda į ES, vieną iš tikslinių Baltarusijos tabako gaminių rinkų.