Alfa.lt žurnalisto pokalbis su Laima Andrikiene apie lietuvių darbštumą Europos Parlamente ir klaidinančią statistiką apie europarlamentarų veiklą, apie paradoksalų lietuvių požiūrį į europines institucijas, kartų santykius konservatorių partijoje.

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi Autorių teisių direktyvos kompromisiniai straipsnių variantai. Aš esu pasirengusi pritarti paskutiniajai 11 straipsnio – dėl jo laiškų gaunu ypatingai daug - redakcijai, ji pakankamai ir teisingai subalansuota, man ji yra priimtina.

„Vis dėlto J.-C. Junckeris labai sunkiu laiku vairavo ES laivą. Vadinamasis Junckerio investicijų planas leido sukurti daug naujų darbo vietų, tai prisidėjo prie ekonomikos augimo ir net padėjo ištraukti iš krizės Graikiją. Dėl „Brexito“ ES galėjo susipykti su Jungtine Karalyste, bet vyksta rimtos derybos, o po skyrybų tikimasi glaudaus tolesnio bendradarbiavimo. J.-C. Junckeris išlaikė išbandymą Donaldo Trumpo užgauliojimais tviteryje ir sugebėjo jį skatinti konstruktyviai bendradarbiauti net kai atrodė, jog bus prekybos karas. Kol kas situacija nėra ideali, bet bent neįvyko nepataisomų dalykų, kurie būtų sukėlę daug džiaugsmo Kremliuje ir Pekine. Taip, kalboje nepaminėta Rusija, bet kalbant apie Balkanus buvo aiškiai pasakyta: jei neintegruosime šių šalių kaip ES narių ar kita forma, tai padarys kiti. Įveikta pabėgėlių krizė“, – nuveiktus J.-C. Junckerio darbus vardijo europarlamentarė Laima Andrikienė.

Kaip Europos Komisijos Pirmininkas Jean‘as Claude‘as Juncker‘is metiniame pranešime apie ES padėtį įvertino praėjusių metų pasiekimus ir kokie ateinančių metų prioritetai? Kaip bus saugomos autorių teisės su nauja ES Autorių teisių direktyva? Ar Europos Sąjunga Lietuvai kompensuos pernai vasarą ir rudenį patirtus potvynių nuostolius? Kaip Europos Parlamentas ketina užkirsti kelią gamintojams nebeklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad nesiskirtų to paties prekės ženklo produktų kokybė ir sudėtis?

Ekonominę galią demonstruojantys ir politinių ambicijų nestokojantys kinai mezga vis glaudesnius ryšius su Lietuva. Kad Klaipėda gali tapti vienu iš prekybos tiltų iš Azijos į Europą, kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau tik dabar, jau matant pavyzdžius kitose valstybėse, pradedamos matyti tokio scenarijaus galimos pavojingos pasekmės.

Pasak vieno lietuviško naujienų portalo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimo dėl galimų grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis. Seime Lietuvos santykius su Kinija planuojama aptarti jau šį rudenį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimų grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis. Jau kelerius metus apie tai daug rašau ir kalbu Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, susitikimuose Lietuvoje, skaitau pranešimus konferencijose. Tačiau iki šiol į Kinijos grėsmes Lietuvoje buvo numojama ranka. Į Kiniją buvo žvelgiama tik kaip į patrauklią potencialią rinką mūsų žemės ūkio, maisto produktams.

Negana to, Lietuvos apetitas bendradarbiavimui su Kinija naiviai augo. Šių metų liepos pradžioje Finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais Europoje. Ministras tai pareiškė po Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1” vyriausybių vadovų susitikimo. „16+1” – tai Kinijos specialiai šio regiono šalims sukurtas formatas.

Europos Parlamentas šią savaitę jau susirinko į rudens sesiją. Kokie svarbiausi šios savaitės įvykiai Briuselyje? Kodėl reikėtų nerimauti dėl augančio Kinijos susidomėjimo investuoti Europoje ir kokios Kinijos vykdomos politikos pasekmės Europai ir konkrečiai Lietuvai?

Ar tikrai dabartinė mokykla pajėgi pateisinti mūsų viltis? Graži tik išviršinė, nors ir geriausiai matoma, mokslo metų pradžios pusė. Iš tiesų Lietuvos švietimo sistema pergyvena krizę, o reformos, prasidėjusios su Nepriklausomybės paskelbimu, nesibaigia.

Sėkmės Jums, Lietuvos mokytojai! Sėkmingų mokslo metų visiems, kas rytą praveriantiems mokyklų ir universitetų duris, siekiantiems žinių!

Ar nuolat tvarkoma švietimo sistema pajėgi pateisinti mūsų viltis? Kas galėtų tapti Europos liaudies partijos pagrindiniu kandidatu, taip vadinamu „Spitzenkandidat“ (Špicenkandidatu), ateinančių metų Europos Parlamento rinkimams?

„Politikoje atostogų nėra - šią pamoką išmokau jau seniai, dar politinės karjeros pradžioje. Tai galioja visada, nuo tada, kai tapau aktyvia Lietuvos politinio gyvenimo dalyve, kai 1990-aisiais Aukščiausiojoje Taryboje balsavau už mūsų valstybės atkūrimą.

Man patinka politika, ji man yra įdomi. Esu tas atvejis, kai žmogaus darbas ir hobis sutampa. Todėl man ne tik nesunku, o tiesiog natūralu kiekvieną dieną sekti politines naujienas, jei reikia - reaguoti, komentaru ar interviu, šiais laikais - kad ir įrašu FB. “

Vilniuje prasidėjo 8-asis tarptautinis Šv. Jokūbo muzikos festivalis. Šiandien pirmajame koncerte dalyvavo choras "Vilnius" (vadovas - Artūras Dambrauskas) ir Kauno bigbendas, atlikę Džiazo Mišias, sakralinį ciklą, kurio autoriai - Jievaras Jasinskis, Laimis Vilkončius, Linas Rimša, Antanas Jasenka.

Fantastiška muzika, puikus atlikimas. Didingai ir labai lietuviškai ši muzika šiandien nuskambėjo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.

Tarp jų - mano sveteliai iš Mažeikių, Skuodo, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Utenos, Druskininkų, Tauragės, Onuškio Trakų rajone, Kalvarijos ir Marijampolės, Veliuonos (Jurbarko r. savivaldybė). Jauni ir vyresni, įvairių profesijų. Labai graži ir šviesi kompanija - dėkui Jums, mielieji, už bendrystę!

Prieš dvi savaites pasaulis suūžė: ne tik Austrijoje, bet visoje Europoje ir toli už jos ribų įvairių įsitikinimų politikai ir tiesiog susipratę, politiniu gyvenimu besidomintys piliečiai kraipė galvas. Buvo dėl ko: Kremliaus valdovo lėktuvas skrido į Austrijos Alpes. Į Austrijos užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuves jis gabeno V. Putiną. Vynuogyne Gamlitze vykusioje puotoje Rusijos prezidento laukė ne tik nuotaka su savo išrinktuoju, verslininku Wolfgangu Meilinger’iu, bet ir dalis aukščiausiojo rango Austrijos politinio elito, įskaitant Austrijos kanclerį Sebastianą Kurz’ą, Europos centro dešinės politinės šeimos narį, ir jo pavaduotoją, vicekanclerį Christian’ą Strache. Būtent kancleris S. Kurz’as po dovanų įteikimo, sveikinimo kalbos ir valso su jaunąja lydėjo V. Putiną į oro uostą, o automobilyje neva įvykęs “darbinis lyderių susitikimas”.

Europos Parlamento rinkimai niekam Lietuvoje neįdomūs, – sako man žurnalistai Lietuvoje, – koks skirtumas, kas juos laimės. Europos Parlamento rinkimai niekam mūsų valstybėje nerūpi, – sako man sociologai Lietuvoje, atliekantys visuomenės nuomonės apklausas. Pasirengimas Europos Parlamento rinkimams gali ir palaukti, daug svarbesni yra savivaldos ir prezidento rinkimai, – sako man Lietuvos politikoje aktyviai veikiantys įvairių partijų atstovai, – jaudintis nėra ko, spėsime, dalyvausime…

Klausausi tokių pareiškimų ir galvoju: normalu? Taip ir turi būti? Kas vadovaus Europos Sąjungai ištisus penkerius metus mums nėra labai aktualu? Kas pakeis Donaldą Tuską ES Tarybos pirmininko poste, kas vadovaus Europos Komisijai vietoje Jean’o-Claude Juncker’io, kas laimės Europos Parlamento rinkimus – mums nė motais?