Nuoširdžiai sveikinu Jus Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimo metinių proga – švenčiančius namuose, Lietuvoje, ar kur nors kitur.
1990-ųjų kovo 11-oji – tai aukščiausia viršukalnė, kurią mums visiems kartu pavyko įveikti, nes buvome ryžtingi, drąsūs ir vieningi.
Būkime verti mūsų Laisvės ir Lietuvos Valstybės. Siekime kilnių tikslų, pasitikėkime vieni kitais, nes kartu mes esame stiprūs.
Tebus Lietuva per amžius! Už Lietuvą, su Lietuva ir Lietuvoje!
Su švente, mielieji!

Dr. Laima Andrikienė
Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Akto signatarė

2019 m. kovas

Knyga buvo pristatyta Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2019.

Laima Andrikienė – Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi Europos reikalų ministrė, nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios – Europos Parlamento narė – gyvai ir atvirai dalijasi mintimis ir refleksijomis, abejonėmis ir įžvalgomis. Pokalbiuose susitinka žmogus ir istorija, Lietuvos ir Europos praeitis ir dabartis, spėjimai ir perspėjimai dėl ateities. Europos Parlamento ir kitų ES institucijų pasaulis, žinomas iš formalių sprendimų ir griežtų rezoliucijų, prieš skaitytojų akis iškyla kaip gyvas teatras, kupinas nepakartojamų peripetijų ir spalvingų veikėjų.

Skiriama visiems, besidomintiems Lietuvos, Europos ir pasaulio politika, istorija, dabartimi, visiems, siekiantiems suvokti esamąjį laiką ir galimus ateities kelius.

Knygą galite įsigyti knygynuose, taip pat www.knygos.lt

Žinojome, kad Rusija bandys kištis į Europos Parlamento rinkimus. Vienus politikus, visuomenės veikėjus ir žurnalistus pirks, kitus šantažuos, trečius, jai patogius, rems. Kremliaus trolių armija jau seniai pakilusi į kovą prieš Europos elfus. Vyksta negailestingas karas už žmonių protus. Informacijos apie hibridinį karą arba kaip atpažinti, identifikuoti Rusijos trolių „fermų“ skleidžiamą melą ir dezinformaciją vis daugiau. Ir to tikrai reikia.

Pastarųjų savaičių naujienos iš Europos Parlamento – akivaizdūs įrodymai, kad Rusija aktyviai veikia, bandydama paveikti Europos viešąją nuomonę. Artėjant rinkimams tokių bandymų tik daugės. Vasario 20 d. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija surengė viešus klausymus provokuojančiu pavadinimu „Politiniai baudžiamieji persekiojimai Baltijos šalyse“.

Vasario 25-osios naujiena – V. Putino spaudos atstovo D. Peskovo dukra, Jelizaveta Peskova, dirba/stažuojasi Europos Parlamente. Ji turi – bent jau teoriškai – prieigą prie EP dokumentų, galimai ir slaptų. Europarlamentaras, kurio biure ji stažuojasi, yra Aymericas Chauprade, prancūzas, EP Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo bei gynybos pakomitečio narys.

Bū­tų juo­kin­ga, jei ne­bū­tų liūd­na, bet tie­sa yra to­kia, kad šie­met pu­sė mū­sų Sei­mo... kan­di­da­tuo­ja. Jie tu­rė­tų įsta­ty­mus pri­imi­nė­ti, ne­pa­si­tei­si­nu­sius tai­sy­ti, svei­ka­tos ap­sau­gos, švie­ti­mo, jau­ni­mo, vai­ko tei­sių klau­si­mams vi­są dė­me­sį skir­ti, bet Sei­mas vi­sa jė­ga – rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­se, vi­so­se tri­jo­se iš kar­to – sa­vi­val­dos, pre­zi­den­to ir Eu­ro­pos Par­la­men­to.

Moldova tarsi ant lyno balansuoja ant pavojingos ribos, visiems stebint, į kurią pusę kris – į glėbį Rusijai, kuriame būtų uždusinta, ar į ES pusę, kurioje jau gyvena jų broliai rumunai. Moldovą ir ES sieja asociacijos sutartis (pasirašyta 2014 m., įsigaliojusi 2016 m.), laisvosios prekybos sutartis, nuo 2014 m. tarp Moldovos ir ES galioja bevizis režimas. Šalis juda pirmyn, glaudesnės partnerystės – ir narystės – su ES kryptimi, tačiau Rusijos spaudimas yra toks didelis, kad šiai nedidelei valstybei atsilaikyti nėra lengva.

Laimos Andrikienės interviu info.tv apie V. Putino spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovo dukros, Jelizavetos Peskovos, darbą/stažuotę Europos Parlamente.

Rusija veikia, bandydama paveikti Europos Parlamento rinkimus, viešąją nuomonę. Artėjant rinkimams tokių bandymų tik daugėja.

Vasario 20 d. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija rengia viešus klausymus provokuojančiu pavadinimu: „Politiniai persekiojimai Baltijos šalyse“ (Political prosecutions in the Baltic countries).

Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete vasario 19 d. įvyko viešieji klausymai dėl ES ir Taivano prekybos santykių. Šie klausymai buvo surengti Lietuvos atstovės šiame komitete L. Andrikienės iniciatyva Tarptautinės prekybos komiteto biuro sprendimu. Klausymuose Europos Komisijos (EK) atstovai dar kartą patvirtino, kad neatmeta galimybės pasirašyti dvišalį investicijų susitarimą su Taivanu, ir tai neprieštarauja ES pripažintai „vienos Kinijos“ politikai. EP narė L. Andrikienė pristatė Europos Parlamento poziciją bei nubrėžė gaires ateičiai.

Veisiejuose, Lazdijų rajono savivaldybėje, vyko brolių fotomenininkų Algimanto ir Mindaugo Černiauskų knygos „Fotografija. III knyga“ (Antigonė. Rešotai. Atminties klodai) sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos autorius, 2018 m. Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Algimantas Černiauskas ir Kovo 11-osios Akto signatarė, Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė. Renginį vedė žurnalistas Valdas Kilpys.

Barčių bendruomenės ansamblio moterys (vadovė Ramunė Janavičiūtė) renginį pradėjo partizanų dainomis. O ansamblio moterų jautriai skaitomi tekstai iš pristatomos brolių Černiauskų knygos apie partizanus, jų motinas ir seseris, jaudino susirinkusiųjų širdis ir abejingų nepaliko. Susirinkusieji dalijosi savo asmenine patirtimi, ką jiems ir jų šeimoms teko išgyventi tremtyje, taip pat ir vėliau, sugrįžus į Lietuvą.

Kovo 11-osios Akto signatarė, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė Vasario 16-osios švenčių išvakarėse viešėjo Klaipėdos bendruomenių namuose, pasveikino klaipėdiškius su Vasario 16-sios šventte.

Kauno arkivyskupijos augziliaro vyskupo Algirdo Jurevičiaus invokacija, Ateitininkų federacijos pirmininko Justino Juknio ir Kovo 11-osios Akto signatarės, Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės bei prof. Liudo Mažylio sveikinimai, dr. Vidmanto Valiušaičio pranešimas. Nuotaikingas Onutės Kolobovaitės ir Vytauto Lukočiaus koncertas, loterija, aukcionas ir, žinoma, šokiai – kaip be jų?!