L. Andrikienė: „Žmogaus teisių skatinimas turi tapti nuoseklios ES užsienio politikos prioritetu“

Žmogaus teisių padėtis pasaulyje ir Europos Sąjungos politika šioje srityje
EP „Antraščių“ klausimai Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkei Laimai Andrikienei (ELP)
2010 m. gruodžio 13-16 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

Jūsų parengtas pranešimas – milžiniškas žmogaus teisių pažeidimų ir Parlamento pastangų kovoti su jais katalogas. Kokios pačios opiausios žmogaus teisių problemos ir kurios šalys kelia didžiausią nerimą Žmogaus teisių pakomitečiui / Europos Parlamentui?
Žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje vis dar yra daug. Nauji iššūkiai - finansų ir ekonominė krizė, klimato kaita, naujų informacinių technologijų atsiradimas, kova su terorizmu - žmogaus teisių problemas dar užaštrina, atsiranda naujos žmogaus teisių pažeidimų formos.
Europos Parlamento pranešime apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje - ilgas problemų, kurioms siūlome sprendimus, sąrašas: mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje, kova su smurtu prieš moteris, vaikų teisių apsauga, kova su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, žmogaus teisių gynėjų įvairiose šalyse apsauga, demokratijos ir teisinės valstybės rėmimas už ES ribų, religijos ar tikėjimo laisvės gynimas ir kt. Pranešime aptariamas ir vertinamas ES veikimo tarptautiniuose forumuose - Jungtinėse Tautose, JT Žmogaus teisių taryboje - patyrimas, ES bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), ir svarbiausia - kaip įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių.

Pasaulis gyvena ekonominės ir ekologinės krizės, informacinių technologijų revoliucijos ir kovos su terorizmu sąlygomis. Kokias naujas grėsmes laisvei įžvelgiate šioje terpėje?
Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė turi neigiamą poveikį ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, o didžiausias poveikis pastebimas skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms.
Klimato kaita taip pat turi stiprų ilgalaikį poveikį žmogaus teisėms. Neigiamos pasekmės ypač tikėtinos pažeidžiamoms grupėms besivystančiose šalyse, tolimojoje šiaurėje, tačiau jų mastas gali būti ir daug platesnis.
Pasaulyje atsirado naujų formų žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma naujų informacinių technologijų srityje. Turiu galvoje netinkamą interneto naudojimą ir cenzūrą bei privatumo pažeidimus, naudojant asmens duomenis.
Kova su terorizmu ir žmogaus teisės - dar viena sritis, reikalaujanti didesnio mūsų dėmesio ir pastangų.

Kokios silpnosios ES žmogaus teisių apsaugos politikos pusės ir kokios priemonės leistų didinti jos nuoseklumą ir veiksmingumą?
Svarbiausia priemonė, su kuria siejame geresnio ES veikimo žmogaus teisių gynimo ir demokratijos stiprinimo srityse išorės santykiuose viltis, yra Lisabonos sutarties įgyvendinimas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsirado istorinė proga pašalinti likusias spragas, todėl mes raginame, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) visiškai atitiktų Lisabonos sutarties tikslą ir dvasią, t.y. kad pagarbai žmogaus teisėms ir jų rėmimui būtų teikiama didžiausia reikšmė įvairiose ES išorės politikos srityse.
Svarbiausias nuoseklios ES užsienio politikos prioritetas turi būti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas. Mes raginame EIVT struktūroje įsteigti Žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą, kurio užduotis būtų plėtoti ES žmogaus teisių ir demokratijos strategiją ir vykdyti bendrą daugiašalių forumų koordinavimą.
Taip pat raginame Aukštąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ne tik įsteigti Briuselyje Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM), bet įsteigti ir specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę. Europos Parlamento nuomone, tai padėtų suteikti daugiau nuoseklumo ES išorės veikimui šioje srityje.

Kuris iš pastarojo meto darbo vizitų žmogaus teises pažeidžiančiose šalyse įsiminė labiausiai ir kodėl?
Neabejotinai tai buvo misija šių metų vasaros pabaigoje į Šiaurės Kaukazą. Į misijas vykti tenka palyginti dažnai (Ukraina, Kolumbija, Meksika, Baltarusija, Turkija, Moldova, Peru), bet visas jas nustelbia įspūdžiai, kuriuos patyrėme Šiaurės Kaukaze – Šiaurės Osetijoje (Beslane, Vladikaukaze), Ingušijoje. Čečėnijoje nesilankėme, bet skaitlinga čečėnų delegacija Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos “Memorial” rūpesčiu buvo atvykusi susitikti su mumis. Atmosfera šiame Rusijos regione slegianti: beteisiai čečėnai ir osetinai, teroras, nebaudžiamumas, teisingumo tebelaukiančios Beslano tragedijos (1994 m.) aukų šeimos.
Vienas ryškiausių tos kelionės patyrimų buvo ir Maskva: M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo teismas, valdžios uždraustas demokratinės opozicijos mitingas Triumfalnaja aikštėje. Neįmanoma pamiršti M. Chodorkovskio – Rusijos valdžios pastangomis sužlugdyto „Jukos" koncerno vadovo: šviesus, ramybę spinduliuojantis žmogus laikomas kalėjime, nes išdrįso pasipriešinti politiniam režimui.

Gal galėtumėte įvardinti kelis naujausius atvejus, kuomet Parlamento demaršai turėjo aiškiai apčiuopiamą poveikį žmogaus teisių srityje? (pvz. atšaukti ambasadoriai dėl kritiškų rezoliucijų, apsaugoti nuo išpuolių žmogaus teisių gynėjai ir pan.)
Tokių pavyzdžių yra daug. Birmos opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi išlaisvinimas iš namų arešto vargu ar būtų įvykęs, jei ne ES, viso demokratinio pasaulio politika, spaudimas karinei chuntai, reikalavimai suteikti laisvę šiai Nobelio Taikos premijos (1991 m.) ir A. Sacharovo premijos už minties laisvę (1990 m.) laureatei. Europos Parlamento rezoliucijos, pareiškimai šiuo klausimu, parlamentinė diplomatija padarė savo darbą.
Kitas ryškus pavyzdys – daugiau nei 50 politinių kalinių Kuboje paleidimas iš kalėjimo šių metų vasarą. Neabejoju, kad Europos Parlamento pastangos ir aiški pozicija padarė nemažą teigiamą įtaką.
Trečiasis pavyzdys galėtų būti Rusija, kur po Europos Sąjungos ir ypatingai Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimų, EP rezoliucijų opozicija pagaliau gali rengti taikias demonstracijas Triumfalnaja aikštėje (ir ne tik joje).
Man labai norėtųsi, kad šis sąrašas būtų kaip galima ilgesnis. Tai reikštų, kad vis daugiau žmonių pasaulyje gali naudotis savo teisėmis, jos gerbiamos, tose šalyse žmonės atgauna geresnio, teisingesnio gyvenimo viltį.

www.europarl.europa.eu/news/public/focus_page/008-106348-001-01-01-901-20101203FCS06328-01-01-2006-2006/default_p001c006_lt.htm