Laima Andrikienė: "Europos Parlamentas laikosi vieningos pozicijos žmogaus teisių klausimais"

ELP spaudos tarnybos pranešimas
Strasbūras, 2010 m. gruodžio 16 d.

„Šios dienos balsavimas parodė, kad Europos Parlamentas laikosi vieningos pozicijos žmogaus teisių klausimais, netgi pačiais jautriausiais“, – pažymėjo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė šiandien po balsavimo, kai plenarinėje sesijoje užtikrinta dauguma buvo patvirtintas jos parengtas Europos Parlamento pranešimas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 metais.

Pranešime pateiktas Europos Parlamento vertinimas dėl ES politikos, visos ES ir jos institucijų veiklos, apimant visą spektrą temų ir problemų, tai – mirties bausmės panaikinimas, kova su terorizmu ir žmogaus teisės, vaikų teisės, kova  su smurtu prieš moteris, žmogaus teisių gynėjų padėtis įvairiose pasaulio šalyse, religijos ar tikėjimo laisvė. Europos Parlamentas taip pat įvertina ES veikimą tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip JT, JT Žmogaus teisių taryba, ES bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

„Savo pranešimu Europos Parlamentas siunčia aiškų signalą visoms Europos Sąjungos institucijoms, kad mes žmogaus teises norime matyti Europos Sąjungos politikos ir veiksmų centre“, – sakė Laima Andrikienė.

EP aiškiai išreiškia poziciją dėl to, kad naujojoje Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) pirmaeilis dėmesys būtų skirtas demokratijos stiprinimui, žmogaus teisių apsaugai pasaulyje ir kad tai atsispindėtų tiek šios tarnybos struktūroje, tiek jos finansavime. „Tai gali būti Žmogaus teisių ir demokratijos (Tarptautinės teisės) direktoratas ar struktūra kitu pavadinimu, bet su tuo pačiu turiniu. Tai, ko mes turėtume išvengti, yra žmogaus teisių klausimų marginalizavimas ar jų išstūmimas iš pagrindinės ES darbotvarkės ir Europos išorės veiksmų tarnybos struktūros“, – pažymi Laima Andrikienė.

Siekiant to paties tikslo Europos Parlamentas siūlo EIVT kontekste sukurti Specialiųjų atstovų žmogaus teisėms pareigybes, kurie dirbtų konkrečiose valstybėse ar regionuose, ypač ten, kur ES neturi diplomatinių atstovybių. Šie Specialieji atstovai turėtų turėti aiškų mandatą ginant žmogaus teises tuose kraštuose, kuriuose jie dirba.

Europarlamentarė taip pat pabrėžė ir Žmogaus teisių darbo grupės (COHOM) Briuselyje būtinumą, tuo labiau, kad absoliuti dauguma ES valstybių narių remia šią idėją.

Laima Andrikienė kalbėjo ir apie Sacharovo premijos laureatą Kubos disidentą Guillermo Fariñas. „Kubos valdžia neleido p. Fariñas atvykti į Europos Parlamentą atsiimti premijos. Aukštoji Įgaliotinė turėtų panaudoti visas turimas priemones ir rasti būdą išreikšti ES poziciją,  mūsų nusivylimą, apgailestavimą ir nepasitenkinimą šiuo klausimu Kubos valdžiai“.

Ji taip pat atkreipė Europos Parlamento dėmesį į kelias skaudžias bylas, apie kurias kalbama šiame pranešime. „Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismas, kuris, mūsų manymu, kaip veidrodis atspindi supuvusią teisminės sistemos padėtį ir teisės viršenybės nebuvimą Rusijoje. Dėl jo šiandien Rusijos Chamovničeskij teismas turėjo skelbti nuosprendį, tačiau dėl neaiškių priežasčių atidėjo nuosprendžio skelbimą iki mėnesio pabaigos. Norėčiau paskatinti ES Aukštąją Įgaliotinę ponią Ašton nepamiršti šių atvejų ir dėti pastangas, kad teisingumas Rusijoje taptų norma, o ne išimtimi. Manau, kad dabartinis Rusijos atsivėrimas ir Prezidento Medvedevo siekiai modernizuoti Rusiją yra labai tinkama proga siekti šio tikslo įgyvendinimo,“ – pažymėjo EP pranešėja.

Pranešime taip pat išreikštas Europos Parlamento raginimas Rusijos teisminėms institucijoms paspartinti tyrimą dėl Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties 2009 m. lapkričio 16 d. ir apgailestavimas, kad šis atvejis puikiai rodo, jog dar esama didelių Rusijos teisinės sistemos problemų, kai žmogaus teisių gynėjai dažnai patiria šiurkštų elgesį,  jiems skirtuose teismo procesuose nepaisoma  Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodekso (pvz., 72 straipsnio byloje prieš organizacijai „Memorial“ atstovaujantį Olegą Orlovą dėl šmeižto), o už agresijas prieš žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir teisininkus ar netgi jų nužudymą atsakingi asmenys vis dar pernelyg dažnai yra nenubaudžiami. Europos Parlamentas prašo Tarybos, jei Rusijos institucijos nesiims teigiamų veiksmų siekdamos bendradarbiauti ir tirti Sergejaus Magnitskio atvejį, primygtinai raginti, kad Rusijos institucijos patrauktų atsakomybėn kaltus asmenis, ir apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į ES Rusijos pareigūnams, kurie susiję su šia byla, bei skatina, kad ES teisėsaugos institucijos bendradarbiautų siekiant įšaldyti šių Rusijos pareigūnų bankų sąskaitas ir kitą turtą visose ES valstybėse narėse.

„Europos Parlamentas dabar atlieka rimtą vaidmenį žmogaus teisių srityje ir visos šioje srityje dirbančios institucijos turės į tai atsižvelgti“, - pabrėžė Laima Andrikienė.

Europos Parlamento ELP grupės spaudos konferencijoje: (iš kairės) Laima Andrikienė (Lietuva), Joseph Daul  (ELP grupės pirmininkas, Prancūzija) ir Alain Lamassoure (Prancūzija) Strasbūre. 2010 12 14