Europos Parlamento plenarinės sesijos (vasario 3-6 d.) aktualijos

Strasbūre vasario 3-6 dienomis vyko Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija.

Svarbiausi vasario mėnesio pirmosios plenarinės sesijos įvykiai ir nagrinėti klausimai –  Italijos Respublikos prezidento Giorgio Napolitano kalba, lėktuvų keleivių teisių stiprinimas, kova su piktnaudžiavimu rinka,  sezoninių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų palengvinimas, probleminių bankų pertvarkymas, padėtis Ukrainoje, ES ir Rusijos santykiai, mažos žemės ūkio valdos ir kita.

Iškilmingo Europos Parlamento posėdžio metu Italijos Respublikos prezidentas G. Napolitano ragino stiprinti Europos politinę sanglaudą. Kalboje taip pat buvo paminėtos nedarbo ir demokratijos trūkumo kai kuriais sprendžiamais klausimais problemos, kurios turėjo įtakos Europos piliečių nusivylimui ES projektu.

Mažos žemės ūkio valdos

Antradienį (vasario 4 d.) buvo balsuojama dėl mažų žemės ūkio valdų. Mažieji ūkiai yra neatsiejama Europos kaimiškųjų teritorijų dalis. Jie  prisideda prie kraštovaizdžio įvairovės išlaikymo, užtikrina išlaikymą milijonams žmonių, daugiausia vadinamosiose naujosiose valstybėse narėse, ir daugelio per amžius susiklosčiusių tradicijų bei papročių puoselėjimą. Nepaisant to, pagal Bendrosios žemės ūkio politiką (BŽŪP) pirmenybė ir toliau teikiama rinkai produktus tiekiantiems dideliems ūkiams, kurie gauna naudos vien dėl savo masto. Iki šiol mažųjų ūkių ir pusiau natūrinių ūkių sektoriui buvo skiriama mažai dėmesio, tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas juo didėja.

EP nariai pasisakė už tai, kad sprendžiant mažųjų ūkių problemas labai reikšminga turi būti Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politika, pagal kurią reikia finansuoti mažiesiems ūkiams reikalingą infrastruktūrą kaimiškosiose teritorijose, ir padedant Europos socialiniam fondui ir turi būti taikomi tam tikri visuomeninio ir socialinio pobūdžio veiksmai, susiję su socialine įtrauktimi, lavinimu, mokymais. Be to, valstybės narės turi nustatyti tinkamas finansines priemones, pavyzdžiui, mikrokreditus, paskolų palūkanų normų subsidijas, finansinę nuomą, pirmųjų įmokų sumokėjimą ar kredito garantijas.

Žemės ūkio veikla labiau nei bet kada turi strateginės svarbos, ir tam visos valstybės narės turėtų skirti atitinkamą dėmesį ieškodamos būdų sudaryti smulkiesiems ūkininkams sąlygas tęsti savo veiklą, kad būtų galima pasiekti žemės ūkio produktų kainų ir gamybos išlaidų pusiausvyrą.

Lėktuvų keleivių teisių stiprinimas

EP nariai antradienį balsavo už lėktuvo keleivių teisių reglamento pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti keleivių teises dėl kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejais.

Aviacijos pramonė pastaraisiais metais patyrė didelių pasikeitimų, susijusių su keleivių skaičiaus padidėjimu ir skrydžiais liberalizuotoje Europos rinkoje. Tačiau šį plačiąja prasme teigiamą pokytį tam tikra prasme lydi taikoma nesąžininga praktika naudojimas ir pablogėjusi paslaugų kokybė, kurios keliautojams sukelia neigiamų padarinių.

Atnaujintų taisyklių projekte siūloma įpareigoti oro vežėjus užtikrinti, kad oro uoste būtų kontaktinis asmuo, kuris teiktų keleiviams informaciją ir padėtų jiems atidėjus skrydį, jį atšaukus ar praradus bagažą. Jis taip pat turėtų priimti keleivių teikiamus skundus.

Atnaujintų taisyklių projektui pritarė 580 EP narių, 41 nepritarė, ir 48 susilaikė. Dėl galutinio teksto dar bus deramasi su ES Taryba.

Kova su piktnaudžiavimu rinka

Vasario 4 d. taip pat buvo patvirtintos kovos su piktnaudžiavimu rinka taisyklės. Minėtos taisyklės numato, kad sunkiausi rinkos manipuliavimo nusikaltimai, pavyzdžiui, manipuliavimas LIBOR palūkanų normomis, turėtų būti baudžiami bent ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Kitaip tariant, nusikaltimais bus laikoma prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija bei manipuliavimas rinka, pavyzdžiui, melagingos ar klaidingos informacijos apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainas skleidimas, neteisėtas informacijos atskleidimas, taip pat kurstymas, raginimas ir pagalba atlikti minėtus veiksmus.

Sezoninių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų palengvinimas

Trečiadienį (vasario 5 d.) buvo balsuojama dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų gerinimo, siekiant užkirsti kelią sezoninių darbuotojų išnaudojimo atvejams. Sezoninių darbuotojų ne iš ES poreikis būdingas daugeliui valstybių narių, tad Europos Sąjungos lygmeniu sukurta šios migracijos valdymo sistema suteiks realios papildomos naudos. Europos Komisijos (EK) duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. sezoninių darbuotojų atvyksta į ES iš ne ES valstybių  narių.

Naujos taisyklės, kurioms buvo pritarta 498 EP nariams balsavus už, 56 nepritarus ir 68 susilaikius, neturės įtakos atskirų ES valstybių narių apsisprendimui, kokį skaičių sezoninius darbus dirbančių asmenų ji įsileis. Kiekviena valstybė narė privalės nustatyti maksimalų darbuotojų buvimo periodą, nuo 5 mėnesių iki 9 mėnesių 12 mėnesių laikotarpyje. 

Kitaip tariant, sezoniniai darbuotojai iš ne ES šalių narių turės teisę gyventi ir dirbti geresnėmis sąlygomis, įskaitant darbo sutarčių būtinybę, tinkamas patalpas, darbo valandų apribojimą ir kita. Be to, sezoniniams darbuotojams suteikiamos tokios pat teisės, kaip ir darbuotojams ES piliečiams, atsižvelgiant į minimalų amžių, nuo kurio leidžiama dirbti, darbo užmokestį, darbo valandas, atleidimo iš darbo sąlygas, atostogas, sveikatos ir saugos reikalavimus. Minėtieji darbuotojai taip pat turės teisę stoti į profesines sąjungas, turėti prieigą prie socialinės apsaugos, pensijų ir kita.

Padėtis Ukrainoje

Trečiadienį taip pat vyko diskusijos dėl padėties Ukrainoje. EP nariai reiškė didelį susirūpinimą dėl gilios politinės krizės Ukrainoje ir smurtinių susirėmimų Kijeve bei kituose Ukrainos miestuose, griežtai ragino rasti politinį sprendimą, kaip išeiti iš krizės, ir pabrėžė, kad būtina surengti tikras demokratines diskusijas apie būdus ir priemones, kaip įveikti konfrontaciją šalyje ir šalies susiskaldymus. Pasak europarlamentarų, laikinosios vyriausybės sudarymas ir išankstiniai rinkimai – metodai, galintys suvaldyti ir išspręsti besitęsiančią krizę Ukrainoje. Taip pat buvo griežtai pasmerktas smurto eskalavimas taikių piliečių, žurnalistų, studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų, opozicijos politikų ir dvasininkų atžvilgiu.

Dėl rezoliucijos dėl padėties Ukrainoje buvo balsuojama ketvirtadienį (vasario 6 d.). Rezoliucijoje Europos Parlamento nariai ragina parengti sankcijas Ukrainos pareigūnams, kurie atsakingi už protestuotojų Ukrainoje žūtis – neįsileisti į ES, įšaldyti jų nuosavybę ir turtą.

ES ir Rusijos santykiai

Vasario 6 d. (ketvirtadienį) Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių, kurioje nepritariama Rusijos ketinimui Rytų partnerystės regioną toliau laikyti savo įtakos zona bei pažymima, kad tik patys Ukrainos piliečiai turėtų spręsti, kokia bus jų šalies ateitis.

Taip pat europarlamentarai pabrėžė, kad būtinas tvarus ir konstruktyvus dialogas siekiant aptarti įvykius bendros kaimynystės šalyse, taip pat ir įvairias regionines ekonominės integracijos iniciatyvas, visų pirma tokių iniciatyvų poveikį prekybai, remiantis esamais įsipareigojimais Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). Rezoliucijoje raginama ES ir Rusiją rasti būdų, kaip būtų galima užtikrinti didesnį atitinkamų regioninės integracijos procesų suderinamumą, tuo pat metu ir toliau siekiant ateityje įgyvendinti bendros prekybos ir ekonominės zonos viziją.

Probleminių bankų pertvarkymas

Ketvirtadienį EP nariai pritarė tam, kad sunkumų turintys bankai pirmiausia būtų pertvarkomi paties bankų sektoriaus sukauptomis lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais. Europos Parlamento patvirtintas derybinis mandatas remiasi reikalavimu sukurti optimalią sprendimų priėmimo sistemą, kuri leistų priimti sprendimą dėl banko pertvarkymo ar likvidavimo per savaitgalį.

Bendras bankų pertvarkymo mechanizmas papildys bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), kurį taikant Europos Centriniam Bankui tenka pagrindinė atsakomybė už euro zonos bankų priežiūrą. Bus įsteigtas bendras probleminių bankų pertvarkymo fondas, kuris bus finansuojamas skolinančiųjų įstaigų įnašais, kurie sudarys 1 proc. visų jų indėlių vertės.

Derybiniam mandatui pritarė 441 EP narys, 141 nepritarė, o 17 susilaikė.


Parengė Airida Dapkutė